DI gamykla Lietuvoje: Dirbtinio intelekto kompetencijų centras

2025 m. gegužės 22 d. Lietuva padarė ryžtingą žingsnį į ateitį. Vyriausybė pritarė siūlymui įsteigti Dirbtinio intelekto (DI) kompetencijų ir technologijų centrą, pavadintą skambiu „Dirbtinio intelekto gamyklos“ vardu.

Tai ne tik dar vienas valstybinės infrastruktūros projektas, tai deklaracija apie šalies ketinimus įsitvirtinti globalioje technologijų arenoje, paverčiant skaitmenines ambicijas apčiuopiama realybe. Projektas, kurio vertė gali siekti įspūdingus 100 mln. eurų, žada ne tik šimtus naujų darbo vietų, bet ir esminį šalies ekonomikos ir technologinio profilio perkrovimą.

DI gamykla kaip nacionalinis hub’as ir inovacijų katilas

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, švytinčiomis akimis pristatydamas šį sumanymą, neslėpė optimizmo. „Šis centras leistų mums ne tik sparčiau diegti DI sprendimus versle ir viešajame sektoriuje, bet ir sukurti šimtus aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Tai investicija į mūsų šalies ateitį, kuri atsipirktų tiek ekonomine, tiek technologine prasme“, – teigė ministras.

Jo žodžiuose atsispindi platesnė vizija: „Dirbtinio intelekto gamykla“ taps nacionaliniu DI kompetencijų ir technologijų židiniu – viena, centralizuota erdve, kurioje bus sutelkta pažangi skaičiavimo infrastruktūra, didžiuliai duomenų rinkiniai, talentingi specialistai bei mokslo ir verslo žinios.

Šis modelis yra esminis. Daugelis šalių vis dar klaidžioja ieškodamos savo vietos dirbtinio intelekto revoliucijoje, o Lietuva, atrodo, pasirenka sujungti jėgas. Čia glaudžiai bendradarbiaus viešasis sektorius, verslas ir akademinė bendruomenė. Rezultatas turėtų būti ne tik teoriniai DI sprendimai, bet ir jų praktinis pritaikymas – nuo viešųjų paslaugų efektyvinimo iki pramonės automatizavimo ir net gynybos sektoriaus modernizavimo. Tai strategija, kuri siekia ne tik importuoti technologijas, bet ir jas kurti bei adaptuoti savo poreikiams.

AI Factory: Nacionalinis DI kompetencijų centras

Lietuva, nors ir nedidelė rinka, turi aiškią viziją, kurios srityse DI gamykla gali padaryti didžiausią proveržį. Prioritetinės sritys skamba ambicingai ir atspindi pasaulines tendencijas: kibernetinis saugumas ir gynyba (ypač aktualu regione, turinčiame tiesioginę sieną su nestabiliomis zonomis), personalizuota medicina (tendencija, kuri apibrėš ateities sveikatos apsaugą), pramonės automatizavimas (gyvybiškai svarbu didinant konkurencingumą), žalioji transformacija ir energetika (kritiniai iššūkiai globaliam atšilimui), transportas bei viešojo sektoriaus duomenys.

Pasak ministro Savicko, šiose srityse Lietuva jau turi stiprią mokslo ir technologijų bazę, o tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir aiški strateginė kryptis sudaro palankias sąlygas spartesnei plėtrai. Tai nėra bandymas apžioti viską; tai tikslingas fokusas į nišas, kuriose šalis gali realiai konkuruoti ir kurti pridėtinę vertę.

DI gamyklos steigimas – iš kur investicijos?

Projekto finansavimas rodo tarptautinės partnerystės ir vietinės atsakomybės derinį. Iš numatomų 100 mln. eurų, didžioji dalis bus skirta aukšto našumo skaičiavimo infrastruktūrai – tai yra pagrindas bet kokiai rimtai DI plėtrai. Be to, bus investuojama į inžinerinę bazę ir, galbūt, svarbiausia, į aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimą ir jų darbo užmokestį. Šis aspektas yra esminis: be tinkamų protų, net ir geriausia infrastruktūra lieka tuščia dėžė.

Projektas grindžiamas bendro kofinansavimo principu: 50% lėšų bus pritraukta iš Europos Komisijos (atspindinčios ES siekius stiprinti bendrą DI ekosistemą), o likusią dalį sudarys Lietuvos valstybės (iki 50 mln. eurų) ir privačios verslo investicijos. Tai ne tik finansinis įsipareigojimas, bet ir ženklas, kad verslas mato potencialą ir yra pasirengęs investuoti.

Optimistiniais skaičiavimais, tikimasi, kad įgyvendinus projektą iki 2027 metų pradžios, bus sukurta iki 500 aukštos kvalifikacijos darbo vietų. Ilgalaikė grąža valstybei per darbo santykius, mokesčius ir inovacijų plėtrą gerokai viršys pradinę investiciją.

Tačiau tikrieji dividendai bus nematerialūs: tai bus sustiprintas šalies prestižas, patrauklumas tarptautiniams investuotojams ir talentams, bei gebėjimas spręsti sudėtingas visuomenines problemas, pasitelkiant pažangiausias technologijas.

DI gigagamyklos: žvilgsnis į dirbtinio intelekto ateitį

Šis projektas yra tik pradžia, platforma didesnėms ambicijoms. Lietuva aiškiai deklaruoja savo norą ateityje pretenduoti į vadinamąsias DI „gigagamyklas“, kurių steigimui Europos Sąjunga yra numačiusi milžiniškus 20 mlrd. eurų.

Tam būtina jau dabar turėti stiprią technologinę bazę ir aiškią strateginę kryptį – būtent tai ir užtikrina dabartinė DI gamyklos iniciatyva. Jei Lietuva sėkmingai įgyvendins šį pirmąjį etapą, ji įgis vertingos patirties, sukaups reikalingus resursus ir, svarbiausia, įrodys savo kompetenciją ir patikimumą partneriams ES mastu.

Vis dėlto, iššūkių netrūks. Technologijų pasaulis keičiasi nepaprastu greičiu. Globalinė konkurencija dėl talentų yra itin arši. Be to, sėkmingas valstybės, mokslo ir verslo bendradarbiavimas dažnai susiduria su biurokratinėmis kliūtimis ir skirtingais interesais. Lietuvai teks įrodyti, kad ji ne tik moka svajoti didelėmis technologinėmis vizijomis, bet ir geba jas įgyvendinti praktiškai, efektyviai valdydama resursus ir pritraukdama geriausius protus. „Dirbtinio intelekto gamykla“ yra daugiau nei pastatas ar investicija. Tai lakmuso popierėlis, parodysiantis, ar Lietuva pasirengusi tapti tikra skaitmeninės ateities lydere. Ar ji sugebės pasinaudoti šia proga ir transformuoti save į Baltijos tigrą DI srityje? Artimiausi keleri metai parodys.