5 mitai apie dirbtinį intelektą ir kodėl juo nereikia pasitikėti aklai

Autorius: Tomas Staniulis, DI konsultantas

Mitas yra pasakojimas, kuris paaiškina pasaulio, žmonių ar gamtos reiškinių kilmę. O kadangi turime naują reiškinį – dirbtinį intelektą (DI), pabandykime apžvelgti, kokie mitai vyrauja šioje dar šviežioje ekosistemoje.

1 mitas: Dirbtinis intelektas padarys žmones nereikalingais

Realybė: Didžioji dalis DI įrankių yra skirti supaprastinti ir automatizuoti kasdienes užduotis, papildyti žmogaus gebėjimus, o ne juos pakeisti. Su „Midjourney“, „Leonardo.ai“ ar „Dalle-3“ gali sugeneruoti Leonardo da Vinci ar Salvadoro Dali parodiją, tačiau nepavyks sukurti originalios Džokondos ar tirpstančių laikrodžių. Nepamirškime, kad DI sudaro duomenys, kuriuos išmanūs algoritmai sudėlioja pagal užprogramuotus principus, tačiau ligi šiol joks algoritmas sugeba atkurti žmogiškosios kūrybos – jo intuicijos, meninio polėkio ir emocinės patirties.  

Patarimas: Baimė, kad DI sukels milžiniškas darbo vietų netektis, atsipindi žiūrinčiojo akyse. Iš istorijos žinome, kad technologinė pažanga lemdavo darbo vietų transformaciją, tačiau žmonės niekur neišnyko. DI yra skirtas tam, kad padėtų mums automatizuoti rutiną ir susitelkti į didesnę vertę kuriančias veiklas. Todėl rūpestį, kad ateityje mus pakeis DI algoritmas, verčiau pakeiskime smalsumu pažinti ir mokytis dirbti su naujais įrankiais.

„ChatGPT promptas: „Mano profesija [Įrašykite]. Aprašyk mano funkcijas. Pateik man 5 būdus, kaip Chat GPT gali man padėti!”

2 mitas: Dirbtinis intelektas užvaldys žmoniją

Realybė: Žmogiškasis intelektas neapsiriboja vien duomenų absorbcija. Mūsų jausmai ir emocijos, racionalus ir empirinis mąstymas yra svarbiausi elementai, kuriais mes sąveikaujama su mus supančiu pasauliu ir taip vystomės. Tuo metu visi DI įrankiai yra apriboti programinio kodo, ir patys iš savęs jie niekada neišsivystys taip, kad pranoktų žmogaus intelektą. Tiesa, yra šaltinių, kurie kalba apie super DI arba bendrąjį DI (AGI, artificial general inteligence, angl.), tačiau šiuo metu tokios sistemos dar tik kuriamos. Futuristai teigia, kad 2027 – 2030 metais kompiuteris galbūt įgis suvokimą, kas yra būti žmogumi, o ne tik remsis algoritmais, tačiau tai jau yra mokslinės fantastikos sritis.  

Patarimas: Kol kas užtenka žinoti, kad super DI gali egzistuoti, tačiau mes dar esame labai toli nuo to.  Siauros paskirties DI įrankis gali apdoroti duomenų rinkinius greičiau negu žmogus, tačiau sprendimą dėl duomenų vis tiek priima žmogus. Verčiau pasigilinti į tai, kaip padaryti, kad DI padėtų mūsų intelektui veikti dar efektyviau.

„ChatGPT promptas: „Pateik man 10 patarimų, kaip efektyviai automatizuoti savo kasdienes užduotis dirbant su Chat GPT”

3 mitas: Dirbtinis intelektas yra skirtas tik technologiškai įgudusiems žmonėms

Realybė: 2022 metais startavę didieji kalbos modeliai sudarė galimybę mums visiems programuoti natūralia kalba. Anksčiau DI buvo prieinamas tik technologiškai įgudusiems žmonėms, tačiau turinį generuojančių įrankių pažanga padarė technologiją prieinamą visiems, kas tik turi prieigą prie interneto. Daug kas nustemba, kad lietuvių kalba galima rašyti komandas OpenAI ChatGPT, Google Gemini ar Microsotf Copilot, natūraliais žodžiais gali kurti vaizdo užklausas Midjourney, „Leonardo.ai“ ar „Ideogram.ai“. Muziką – su „Suno.com“ ar „Boomy.ai“. Tereikia tik užsinorėti, susirasti įrankį, kur įnori išbandyti ir pradėti tai daryti. 

Patarimas: Nors bendravimas su DI dažnai primena pokalbį su žmogumi, jūs galite manipuliuoti savo komandomis, kad pasiektumėte norimą rezultatą. Svarbiausia, prisiminkite, kad bendraujate su prognozuojamu algoritmu, o ne su žmogumi.

„ChatGPT promptas: „Dabar 2030 metai, Lietuvos Žalieji tikslai jau pasiekti, kokias dar energijos rūšis be saulės, vėjo ir vandens pasiūlytum?“

4 mitas. Dirbtiniam intelektui galima pateikti bet kokius duomenis – supras

Realybė: DI algoritmai yra galingi, tačiau nėra stebukladariai. O jeigu DI įrankiui pateiksite „žalius“, neišvalytus, nestruktūruotus ir klaidingus duomenis, rezultatas taip pat bus klaidinantis ir betikslis. DI modeliai reikalauja švarių, gerai organizuotų ir aktualių duomenų, ir tik tuomet jie galės generuoti tikslias ir naudingas įžvalgas. Maža to, teisingam rezultatų interpretavimui reikalinga ir srities ekspertizė – DI modeliai kol kas dar negali įlįsti į jūsų smegenis ir atspėti jūsų valdomo konteksto.

Patarimas: DI gali būti puiki priemonė, tačiau jo sėkmė labai priklauso nuo duomenų kokybės ir pasiruošimo. Programuotojai sako: „š… įvesi, š… ir gausi“, taigi nuolatinis duomenų tvarkymas yra pagrindinė sąlyga, kuri padeda atskleisti pilną DI potencialą.

„ChatGPT“ promptas: „Pateik man 5 pagrindinius gerai organizuotų duomenų kriterijus“.

5 Mitas: Norint pritaikyti dirbtinį intelektą versle, reikia didelės komandos ir didelio biudžeto

Realybė: Daugelis DI įrankių tampa vis labiau prieinami verslo vartotojams ir nereikalauja milžiniškų žinių ar investicijų. Įsivaizdavimas, kad DI pritaikymui versle reikalauja programuotojų, duomenų analitikų ir mašininio mokymosi ekspertų, yra progresyvus, tačiau pradėti eiti galima pažingsniui. Technologijų milžinų, tokių kaip „Amazon“, „Google“, ir įvairių startuolių sukurtos platformos bei įrankiai, suteikia galimybes integruoti DI sprendimus į verslo programas gana nesudėtingai. Daugelis DI įrankių turi nemokamas versijas ir aiškius vadovus, kaip juos įdiegti. Reikia tik ugdyti naująją kartą, kuri mokės dirbti su DI įrankiais, ir naujus lyderius, kurie mokės jiems vadovauti.

Patarimas: Pradėkite dokumentuoti savo verslo DI įrankius, o pradėti reikia nuo jūsų verslo DI naudojimo ir inovacijų politikos. Šis dokumentas gali apibrėžti pagrindinius DI keliamus iššūkius ir sprendimų kelrodį, kuris padės pažingsniui skaitmenizuoti ir automatizuoti jūsų verslą.

„ChatGPT promptas: „Padėk sukurti man verslo įmonės DI naudojimo ir inovacijų politiką“.  

Autorius: Tomas Staniulis, DI konsultantas

© Bet koks šio straipsnio kopijavimas, platinimas ar republikavimas be rašytinio autoriaus sutikimo yra draudžiamas.