ES DI akto skaidrumo reikalavimai nuo rugpjūčio 2 d. – ką turi žinoti Lietuvos verslas?

Nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. visoje Europos Sąjungoje, įskaitant Lietuvą, pradedamos taikyti Reglamento (ES) 2024/1689, vadinamo ES dirbtinio intelekto aktu, 50 straipsnio skaidrumo pareigos. Jos skirtos tam, kad žmonės žinotų, kada bendrauja su DI sistema, susiduria su dirbtinai sukurtu ar pakeistu turiniu arba yra vertinami emocijų atpažinimo ar biometrinio kategorizavimo sistemomis. Oficialus reglamento tekstas skelbiamas adresu https://eur-lex.europa.eu/eli/reg/2024/1689/oj/eng.

Tai nėra universali prievolė ženklinti kiekvieną dokumentą, vaizdą ar idėją, prie kurios prisidėjo DI įrankis. Pareigų apimtis priklauso nuo konkretaus naudojimo atvejo, DI sistemos funkcijos, organizacijos vaidmens ir turinio pateikimo aplinkybių.

Didelės pareigos mažame ekrane

Būtų klaida manyti, kad naujasis reguliavimas skirtas tik didžiosioms technologijų bendrovėms. Jis aktualus ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurios diegia klientų aptarnavimo pokalbių robotus, virtualiuosius asistentus, emocijų atpažinimo sprendimus ar naudoja sistemas sintetiniam turiniui kurti.

Lietuvos verslui svarbiausia ne abstrakčiai „naudoti DI atsakingai“, bet suprasti, kur DI tiesiogiai pasiekia klientą, darbuotoją ar kitą fizinį asmenį. Skaidrumas tokiais atvejais tampa ne vien pasitikėjimą stiprinančia praktika, bet ir konkrečia teisine pareiga.

Lietuviškas kontekstas: DI infrastruktūra auga sparčiai

Naujosios skaidrumo pareigos įsigalioja tuo metu, kai šalis aktyviai plėtoja DI infrastruktūrą regione — Lietuva ir Lenkija kartu kuria Europos dirbtinio intelekto gigagamyklą (gigafabriką), kuri papildys jau veikiančią Lietuvos DI infrastruktūrą Vilniuje. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymi, kad investicijos į dirbtinį intelektą yra investicijos į viso regiono konkurencingumą ir saugumą, o Lietuva ir Lenkija rodo, kad veikdamos kartu mažesnės Europos valstybės gali tapti reikšmingu dirbtinio intelekto plėtros centru. Kuo sparčiau auga DI diegimas šalyje, tuo daugiau Lietuvos įmonių patenka į DI akto taikymo sritį ir tuo aktualesnės tampa skaidrumo pareigos jų kasdienėje veikloje.[lrytas]

Kai robotas prabyla pirmasis

Jeigu DI sistema yra skirta tiesiogiai bendrauti su žmogumi, jos teikėjas turi užtikrinti, kad asmuo būtų informuotas apie sąveiką su DI ne vėliau kaip pirmosios sąveikos metu, nebent tai akivaizdu iš aplinkybių ir sąveikos pobūdžio. Ši taisyklė aktuali, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo pokalbių robotams interneto svetainėse, DI balso asistentams ir kitiems interaktyviems sprendimams.

Pranešimas turėtų būti aiškus, lengvai pastebimas ir pateiktas ten, kur vyksta pati sąveika. Vien informacijos paslėpimo privatumo politikoje, bendrosiose taisyklėse ar kitame sunkiai randamame dokumente nepakanka skaidriai komunikacijai su vartotoju.

Praktinis pavyzdys:

„Su jumis bendrauja virtualus DI asistentas. Jei reikia, galite kreiptis į mūsų darbuotoją.“

Toks pranešimas paprastas, neperkrauna sąsajos ir padeda klientui suprasti, su kuo jis bendrauja.

Sintetinis turinys be miglos

DI aktas nustato atskiras pareigas dėl sintetinio turinio, ypač vadinamosios giliosios klastotės (angl. deepfake) — dirbtinai sukurtų ar pakeistų vaizdų, garso įrašų ir vaizdo medžiagos, kuri atrodo autentiška ir gali klaidinti dėl asmenų, objektų, vietų ar įvykių tikrumo.

Subjektas, kuris naudoja tokią DI sistemą ir pateikia giliosios klastotės turinį, turi aiškiai ir atskirai nurodyti, kad turinys buvo dirbtinai sukurtas arba pakeistas. Ši pareiga neturėtų būti suprantama kaip bendras reikalavimas kiekvieną DI sukurtą iliustraciją ar rinkodaros vizualą vadinti giliąja klastote.

Pavyzdžiui, jei reklamoje naudojamas realistiškas DI sukurtas vaizdo įrašas, kuriame tariamai kalba neegzistuojantis klientas ar viešas asmuo, žiūrovui turi būti aiškiai nurodyta dirbtinė turinio kilmė. Kita vertus, paprasta stilizuota DI iliustracija nebūtinai patenka į šią kategoriją.

Žmogaus redakcinė atsakomybė

Atskira pareiga taikoma DI sukurtam ar reikšmingai pakeistam tekstui, kuris skelbiamas siekiant informuoti visuomenę visuomenei svarbiais klausimais. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas įmonės tinklaraščio įrašas, rinkodaros tekstas ar socialinių tinklų publikacija automatiškai turi būti pažymėta kaip DI sukurta.

DI aktas numato išimtį, kai tekstą peržiūrėjo žmogus arba jis buvo redakciškai kontroliuojamas, o už jo paskelbimą redakcinę atsakomybę prisiima fizinis ar juridinis asmuo. Verslui tai yra signalas nustatyti aiškų procesą: kas patikrina DI parengtą viešą tekstą, kas jį patvirtina ir kas atsako už galutinę publikaciją.

Du skaidrumo lygmenys ir pasislinkusi žymėjimo data

Svarbu atskirti dvi skirtingas skaidrumo priemones: vartotojui matomą informavimą (pvz., pranešimą, kad jis bendrauja su DI sistema, arba aiškią žymą prie giliosios klastotės turinio) ir techninį turinio atsekamumą (pvz., mašininiu būdu nuskaitomus ženklus ar metaduomenis, leidžiančius nustatyti, kad turinys sukurtas ar pakeistas DI).

Čia svarbi naujausia detalė, kurios verslas neturėtų pražiūrėti: pati informavimo pareiga (kad vartotojas žinotų, jog bendrauja su DI arba mato dirbtinai sukurtą turinį) įsigalioja 2026 m. rugpjūčio 2 d., tačiau po ES institucijų susitarimo dėl vadinamojo „Digital Omnibus“ paketo, techninio, mašininiu būdu nuskaitomo AI turinio žymėjimo pareigos terminas buvo perkeltas į 2026 m. gruodžio 2 d. Taigi įmonėms, kurios generuoja sintetinį vaizdo, garso ar tekstinį turinį, techninio ženklinimo įgyvendinimui suteikiami papildomai keturi mėnesiai, tačiau matomo informavimo vartotojui pareiga lieka galioti nuo rugpjūčio.[cms]

Šiam procesui padėti Europos Komisija 2026 m. birželio 9 d. paskelbė galutinę Kodekso dėl DI sugeneruoto turinio žymėjimo ir ženklinimo praktikos redakciją (Code of Practice on marking and labelling of AI-generated content) — tai savanoriškas, bet praktinis dokumentas, padedantis DI sistemų teikėjams ir diegėjams įgyvendinti žymėjimo pareigas. Dokumentas skelbiamas adresu https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/news/commission-publishes-code-practice-marking-and-labelling-ai-generated-content.

Generatyviųjų DI sistemų teikėjams taikoma pareiga kurti sistemas taip, kad sintetinį vaizdo, garso, vaizdinį ar tekstinį turinį būtų galima aptikti kaip dirbtinai sukurtą ar pakeistą naudojant mašininiu būdu nuskaitomus ženklus. Įmonė, kuri naudojasi išoriniu DI įrankiu, neturėtų automatiškai prisiimti visų jo teikėjui taikomų techninių pareigų — tačiau ji turi įvertinti savo, kaip diegėjo ar turinio skelbėjo, pareigas konkrečioje situacijoje.

Ekspertų vertinimas

Advokatų profesinės bendruomenės atstovai pažymi, kad vartotojas turi būti aiškiai informuotas apie tai, kad jam pateikiamas turinys yra sugeneruotas DI arba kad jis bendrauja su DI. Atsižvelgiant į skaidrumo reikalavimą, svarbu, kad tokio pobūdžio informacija vartotojui būtų lengvai prieinama ir pasiekiama, kad jam nereikėtų papildomai stengtis ieškant tokios informacijos. Vartotojas turėtų būti informuotas, kad jam pateikiamas atsakymas gali būti netikslus, kokia apimtimi teikiamas atsakymas ar turinys yra sugeneruotas DI, ar DI sugeneruotas atsakymas ar turinys buvo peržiūrėtas ir įvertintas žmogaus.

Strateginis pasiruošimas

Įmonėms, kurios jau naudoja „ChatGPT“, „Gemini“, „Claude“ ar kitus DI įrankius, verta atlikti trumpą praktinį auditą:

• nustatyti, kurios DI sistemos tiesiogiai bendrauja su klientais, kandidatais, partneriais ar kitais fiziniais asmenimis

• užtikrinti, kad klientų aptarnavimo pokalbių robotai aiškiai prisistatytų kaip DI sistemos

• įvertinti, ar komunikacijoje naudojamas turinys gali būti laikomas giliąja klastote ir ar jam reikia aiškios žymos

• formalizuoti DI parengtų viešų tekstų peržiūros, tvirtinimo ir redakcinės atsakomybės procesą

• nustatyti, kas organizacijoje priima sprendimą dėl DI turinio viešo skelbimo

• parengti darbuotojams aiškias DI naudojimo ir turinio atskleidimo gaires, atsižvelgiant į tai, kad matomo informavimo pareiga galioja nuo rugpjūčio, o techninio žymėjimo — nuo gruodžio

Be teisės aktuose nustatytų minimalių pareigų, verta klientams aiškiai paaiškinti DI įrankio paskirtį, esminius jo ribotumus ir žmogaus įsitraukimą, kai tai svarbu teikiamai paslaugai ar priimamam sprendimui. Tai nėra universali 50 straipsnio prievolė, tačiau tokia praktika mažina klaidinimo riziką ir stiprina pasitikėjimą prekės ženklu.

Atitiktis kaip pranašumas

Už tam tikrų DI akto pareigų, įskaitant skaidrumo reikalavimus, pažeidimus gali būti skiriamos baudos iki 15 mln. eurų arba iki 3 proc. ankstesnių finansinių metų pasaulinės metinės apyvartos, priklausomai nuo to, kuri suma yra didesnė. Konkreti sankcija nėra automatinė — vertinant pažeidimą svarbios jo aplinkybės, pobūdis, mastas ir trukmė.

Europos Komisija 2026 m. gegužės 8 d. paskelbė konsultacijai skirtą gairių projektą dėl 50 straipsnio skaidrumo pareigų įgyvendinimo, konsultacija baigėsi 2026 m. birželio 3 d. Gairių projektas skelbiamas adresu https://digital-strategy.ec.europa.eu/en/library/draft-guidelines-implementation-transparency-obligations-certain-ai-systems-under-article-50-ai-act. Kol galutinė gairių redakcija nepaskelbta, organizacijos turėtų remtis pirmiausia galiojančiu ES DI akto tekstu.

Pagal šiuo metu galiojančią Reglamento (ES) 2024/1689 redakciją, 50 straipsnio informavimo pareigos pradedamos taikyti 2026 m. rugpjūčio 2 d., o techninio DI turinio žymėjimo terminas — 2026 m. gruodžio 2 d. Lietuvos įmonėms tai yra ne vien teisinės atitikties terminas, bet ir galimybė parodyti klientams, kad DI naudojamas atvirai, atsakingai ir žmogui suprantamai — tema, aktuali ir Promptas.LT mokymų dalyviams, siekiantiems teisėtai integruoti DI įrankius į savo verslo procesus.